CDC Nuotolinio Pranešimo Nuorašas: CDC Atsakymo į Ebolos Protrūkį Vakarų Afrikoje Atnaujinimas - M. Gruodžio 22 D

2023 Autorius: Stephanie Arnold | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-11-26 09:35

2014 m. Gruodžio 22 d., Pirmadienį, 12:00 val. ET

Garso įrašymo laikmenos piktograma [MP3, 10, 4 MB]

** Šis nuorašas nėra redaguojamas ir jame gali būti klaidų **

VEIKĖJAS: Norėčiau pristatyti jūsų pranešėją, ponia Barbara Reynolds.

BARBAROS REYNOLDS: Ačiū Džuljei ir sveikiname atnaujintą CDC atsaką į Ebolos protrūkį Vakarų Afrikoje. Šiandien vienintelis pranešėjas yra CDC direktorius daktaras Tomas Friedenas. Jis pateiks pastabas, tada mes pateiksime klausimus. Daktaras Friedenas.

TOMAS FRIEDENAS: Laba diena visiems ir ačiū, kad prisijungėte. Aš ką tik grįžau mažiau nei prieš 48 valandas iš kelionės į visas tris Vakarų Afrikos šalis. Esmė ta, kad buvo tikras postūmis ir tikra pažanga. Aš tikiuosi sustabdyti epidemiją, tačiau išlieka įsitikinęs, kad tai bus ilga, sunki kova. Yra skirtumas tarp to, koks jis buvo, kai buvau ten rugpjūčio ir rugsėjo mėn., Ir koks jis yra dabar. Atsakas įkvepiantis, tačiau iššūkiai blaivūs. Aš pradėjau nuo Gvinėjos ir sraigtasparniu keliavau į atokų kaimo rajoną, kuris buvo vienas iš atsparumo Ebola reakcijos centrų ir kuriame nebuvo gydymo skyriaus. Prancūzijos Raudonasis Kryžius ten buvo įsteigęs aukštos kokybės gydymo centrą. Atvejų skaičius mažėjo. Priežiūros kokybė gera, pacientai išgyvena. Džiugino tai, kad toje vietoje, kurioje buvo tiek daug sunkumų, susijusių su Ebola, mes galėjome vaikščioti į kaimo vietoves, kalbėtis su išgyvenusiais žmonėmis, kalbėtis su tėvais, pora, kurie abu išgyveno Ebolą, tačiau jų vaikas mirė ir diskutavo gyvenimo su Ebola įveikimas ir nugalėjimas. Tuo pačiu metu Gvinėjoje aš susitikau su MSF vadovu, „Gydytojais be sienų“, kurie man papasakojo baisiausią dalyką, kokį buvau girdėjęs kelionėse į tris šalis. Jis sakė, kad pirmą kartą nuo protrūkio pradžios, kuris dabar yra daugiau nei prieš metus Gvinėjoje, praėjusią savaitę jie neturėjo pakankamai izoliacijos lovų Ebolos ligoniams Konakrio sostinėje, tik vieną dieną. Tai taip rizikinga, nes kai yra daugiau pacientų nei yra izoliacinių lovų, ligos plitimas gali eksponentiškai didėti. Būtent dėl to Konakriui gresia pavojus. Aš tai išsamiai aptariau su prezidentu Alpha Conde, kuris labai stengiasi išplėsti ir padidinti jų reakciją bei apsaugoti visą šalį, įskaitant Conakry. Jie daug dirba, kad ten atidarytų papildomus gydymo skyrius. Aš persikėliau į Siera Leonę, kur, be abejo, yra didžiuliai iššūkiai. Jie vis dar turi daug atvejų, ir aš nuvykau į Connaught ligoninę. Tai ligoninė, kurioje dirbo daktaras Salia. Ėjau per tuščias palatas. Tai reiškia, kad vaikai nėra prižiūrimi, suaugusieji nesirūpinami, maliarija ir pneumonija negydomi žmonės. Ten susitikau su išgyvenančiu jaunuoliu, kuris buvo parengtas kaip socialinis darbuotojas ir kurio tėvas mirė nuo Ebolos. Jis gavo Ebolą iš rūpinimosi savo riebesniais. Jis pats sunkiai sirgo, tačiau dabar visiškai pasveikė ir rūpinasi našlaičiais netoliese esančiame socialinių paslaugų centre. Tokį ligos virsmą ir rūpinimąsi kitais mačiau visose trijose šalyse ir tai įkvepia. Taip pat Siera Leonėje aš ėjau per nepaprastai įspūdingą komandų centrą, kurį sudarė Britanijos vyriausybė, Siera Leonės vyriausybė ir CDC darbuotojai.

Jie turi daugiau nei šimtą žmonių, suskirstytų į segmentus, kurie seka kiekvieną įeinantį skambutį, kiekvieną palaidojimo prašymą, kiekvieną simptomą turinčią asmenį ir kiekvieną laboratorinį tyrimą. Jie turi nueiti ilgą kelią, tačiau mane labai sužavėjo atsakymų į Freetown vakarinę zoną organizavimas. Vis dėlto iššūkiai Siera Leonėje išlieka labai dideli, nes jie ir toliau kiekvieną dieną identifikuoja mažiausiai dešimt žmonių, kurie mirė bendruomenėje ir patvirtino Ebolą. Kiekvienas iš tų asmenų atstovauja asmeniui, kuris nesikreipė į priežiūrą, kuris galėjo jį išplatinti kitiems ir numirti, kuriam galėjo būti užkirstas kelias. Šiuo metu Siera Leonėje yra daugiausiai bylų ir ji yra padidinimo stadijoje. Jei Ebola elgiasi Freetown'e, kapituloje ir Freetown'ą supančiame vakariniame rajone, nes elgiasi Monrovijoje ir jie sugeba tęsti pradėtą aukštą reagavimo lygį, tai per artimiausias kelias savaites turėtume pastebėti reikšmingą sumažėjimą. atvejų vakariniame rajone ir Frytaune. Tačiau tai iš tikrųjų pabrėžia pasitenkinimo iššūkį, kurį, mažėjant byloms, visose trijose šalyse matėme, kad sveikatos priežiūros darbuotojai švelniai reaguoja į reakciją, nenaudoja apsauginių priemonių ir nemano apie Ebolą kiekviena proga. Aš nuvykau į Liberiją, kurioje, manau, trys nuotraukos buvo viltingiausios. Akivaizdu, kad šiandien Liberija yra pirmaujanti kovos su virusu srityje; bet taip yra šiandien. Atvejų greitai sumažėjo. Lankiausi kaimo vietovėje, kuri labai skatino. Gabongos apylinkėse, mes ten pasiėmėme sraigtasparnį ir kalbėjomės su gydytoju. Arthuras Mutaawe, jis yra gydytojas iš Ugandos, išsiųstas į Liberiją, kaip vienas iš 500 respondentų iš Afrikos Sąjungos. Dr. Mutaawe kartu su keliolika kitų asmenų yra CDC asmenys, apmokyti kitose Afrikos šalyse dvejų metų trukmės epidemiologijos ligų apsaugos programoje. Daktaras Mutaawe'as kartu su CDC darbuotojais dirbo dėl Ebolos protrūkio ir sugebėjo aptarti žmones, su kuriais jis dirbo CDC, kuriuos mes žinome, ir aprašyti, ką jis padarė. Tai, ką jis ten veikė, įkvepia. Jis ne tik sekė kiekvieną perdavimo grandinę, kad sustabdytų ligos protrūkį, bet ir mokė vietinius darbuotojus daryti tą patį. Jis ne tik nuvyko į ligoninę su baisia infekcijų grupe ir įsitikino, kad jie daro viską, kas įmanoma, kad išliktų saugūs. Ligoninėje jis mokė personalo mokyti kitus daryti tą patį, kad, kai jo nėra, jie galėtų būti saugūs. Mes vaikščiojome į Ebolos gydymo skyrių, kuris buvo gerai valdomas ir anksčiau buvo viršytas su pacientais, o dabar yra viršytas su pacientais. Anksčiau jiems buvo sunku tiesiog palaikyti laidojant mirusiuosius. Aš vaikščiojau po kapines, kurias jie ten pastatė. Gražioje glenoje, ramioje vietoje, blogiausiomis epidemijos dienomis mažojoje bendruomenėje jie turėjo palaidoti 98 žmones. Dabar mirčių buvo nedaug. Jų pasamdyta komanda buvo kapų kasėjai, užuot rinkę kūnus, pradėjo gaminti baldus išgyvenusiųjų šeimai. Tai buvo viltinga pastaba, kaip galime pereiti į kitą atkūrimo rekonstrukcijos etapą. Manau, kad kitas etapas iš tikrųjų turi tris plačius komponentus. Pirma, norėdami įsitikinti, kad nutraukėme eksponentinio augimo ciklą, kuris įvyko atskirose bendruomenėse, ir paplitusią transliaciją, kuri vis dar vyksta ypač Freetown ir Vakarų rajonuose aplink Sierra Leonės Freetown. Antra, reikia atsekti kiekvieną pernešimo kamieną, kad būtų sustabdyta ligos kilmė ir užkirstas kelias plisti. CDC komanda Liberijoje dirbo kartu su Liberijos vyriausybe ir kitais partneriais, kad nustatytų, ką jie vadina apeigų strategija, RITE, greitu Ebolos izoliavimu ir gydymu. Jie nuvyko į 15 karštų vietų visoje šalyje, daugelis jų - labai atokiose vietose. Kuo greičiau jie ten pateks, tuo greičiau jie galės sustabdyti protrūkį ir tuo mažiau atvejų. Jei jie greitai ten pateks, gali būti penki ar dešimt atvejų, o ne 50, 100 ar 1000. Toks metodas yra intensyvus kiekvieno paciento, sergančio Ebola, stebėjimas, siekiant nustatyti jo kontaktus, izoliuoti kontaktus ir, jei jie suserga, įsitikinkite, kad jie yra stebimi kiekvieną dieną. Trečiasis aspektas yra sričių, kuriose dabar nėra ebolos, stiprinimas. Jei ten ateina kitas asmuo, jie neplatina Ebolos ligoninėje ir neplatina jos bendruomenėje. Jie yra greitai prižiūrimi ir izoliuojami. Nepaprastai svarbu sulaužyti eksponentinį augimą, stebint kiekvieną transmisijos padermę ir stiprinant aplinkinę teritoriją, kad jie nepatirtų ligos protrūkio. Anksčiau tai apibūdinome kaip miško gaisrą. Komanda teigė, kad tai ne tik miškų gaisras, bet šalis, kurioje kilo daug ir daugybė krūmų. Kiekvieną iš šių šepetėlių gaisrų reikia pašalinti greitai ir jautriai. Manau, kad einant į priekį, iššūkis yra pasiekti nulį, nes tol, kol šiose šalyse nepasieksime nulio, jos negalės visiškai atstatyti savo sveikatos priežiūros sistemos ir įsitikinti, kaip visuomenė, gali sugrįžti į dirbk ir vėl daryk pažangą. Kol jie nepasieks nulio, mes, JAV, nebūsime apsaugoti nuo kitų galimų importuotų atvejų. Kol jie nepasieks nulio, mes negalime būti tikri, kad liga neplistų į kitas šalis ir galėtų vystytis sudėtingesniais būdais. Mes jau matėme, kaip sunku sustabdyti Ebolą, ypač miestuose, ir kol nustosime nulį, nežinosime, kad mes sugebėjome tai padaryti. Vykdydami nulį, mes įdiegiame sistemas, skirtas surasti ir sustabdyti ligos plitimą prieš tai, kai ji plinta. Šios sistemos bus ne tik būtinos sustabdant Ebolos virusą, bet ir ne tik būtinos siekiant užkirsti kelią kitam Ebolos protrūkiui, bet ir užkirsti kelią kitų infekcinių ligų protrūkiams. Aš tikrai noriu paminėti, kad tai yra pastangos, į kurias įsitraukia labai daug žmonių. Šiuo metu regione dirbo 600 CDC darbuotojų. Daugelis ten buvo daugelį mėnesių. Daugelis ten dalyvavo per padėkas ir vyks per gruodžio atostogas. Daugelis namuose turi mažų vaikų, vienas iš jų ten buvo, nes norėjo, kad jo vaikai žinotų, kaip svarbu tarnauti kitiems. Tokia misija apsaugoti amerikiečius dirbant visą parą ir visą parą visame pasaulyje užkerta kelią mūsų organizacijai. Taip pat svarbiausia, kad pripažįstame kiekvienos šalies asmenų, kurie man pasakė prieš tris mėnesius, pastangas, viską padarysime patys. Parodykite mums, kaip tai padaryti, ir atneškite mums tai, ko neturime, jei mums reikia medžiagos, kurios nereikia jos sustabdyti. Jie ir toliau turi dvasią daryti viską, ką gali patys, kad tai sustabdytų. Mane labai drąsina Afrikos Sąjunga, Didžiosios Britanijos vyriausybė, viso pasaulio vyriausybės, siunčiančios žmones, darbuotojus ir pinigus bei padedančios sustabdyti protrūkį, o Kongreso parama ar administracijos pasiūlytas skubios pagalbos prašymas leidžia mums judėti greičiau, leidžia mums nuveikti daugiau ir leidžia mums aiškiau suvokti šios epidemijos pabaigos galimybę ateityje. Taigi sustosiu ir atsiversiu klausimų.

BARBAROS REYNOLDS: Sveika, Džulje, gal galėtume atsakyti į klausimus dabar?

VEIKĖJAS: Jei norite užduoti klausimą iš telefonų, paspauskite žvaigždutę. Įjunkite telefono garsą ir įrašykite savo vardą. Norėdami atsisakyti savo klausimo, paspauskite žvaigždutę 2. Dar kartą pažymėkite žvaigždute ir užduokite klausimą, todėl jūs turite įrašyti savo vardą. Prašau atsakyti į pirmąjį klausimą. Pirmasis klausimas yra Johnas Robertsas iš „Fox News Channel“.

JOHN ROBERTS: Dr Frieden, laba diena jums. Jau kurį laiką praėjo, kai mes visi susirinkome taip. Klausimas jums, Ligos kontrolės centrai pateikė daug naujienų anksčiau šį rudenį, pateikdami blogiausios scenarijaus prognozę, kad iki sausio pabaigos 1, 4 mln. Žmonių gali būti užsikrėtę Ebola, jei padėtis nebus patikrinta. Akivaizdu, kad tai vis dar sunki padėtis, kai PSO duomenimis, 19 000 žmonių dabar yra užsikrėtę Ebola ir miršta daugiau nei 7000 žmonių, bet kaip jūs įvertinate skirtumą tarp to, kur mes esame ir kur CDC sakė, kad galime būti sausio pabaigoje ?

TOMAS FRIEDENAS: Projektai, kuriuos paskelbėme prieš kelis mėnesius, parodė, kas nutiks, jei nieko nebus daroma, o tendencijos tuo metu tęsis. Tiesą sakant, padaryta milžiniška suma ir, jei peržvelgsite atvejų skaičių tose vietose, kuriose įgyvendinome mūsų rekomenduojamą Ebolos kontrolės strategiją, jie laikosi tikslaus modelio, kurį numatė mūsų išleistas modelis. Ne tik kad eksponentinis atvejų padaugėjimas, bet ir patekus į izoliacijos, priežiūros ir saugaus laidojimo tašką, atvejų eksponentiškai greitai sumažėjo. Mes matėme, kad daugelyje visų trijų šalių. Taigi, skirtumas tarp to, kas būtų įvykę, ir to, kas įvyko, yra skirtumas - tai pasaulis, kuris skiriasi nuo reakcijos, pasaulio reakcija, kad neleisime tam įvykti. Dėl to dramatiškai sumažėjo - palyginti su tuo, kokios tendencijos būtų buvusios.

JOHN ROBERTS: Jei galėčiau paprašyti paskesnių veiksmų, jei neprieštarautumėte. Daug naujokų, kuriuos prieš keletą mėnesių baltuosiuose namuose pagamino, kai paskyrė Ebolos carą, mes apie tai daug negirdėjome. Mes tikrai nieko negirdėjome iš paties Rono Klaino. Ar galėtumėte pateikti mums supratimą, koks buvo jo vaidmuo ir ar jam buvo čia kokia pagalba - naudojant daugiau turto tiek čia, tiek užsienyje, bandant tai suvaldyti?

TOMAS FRIEDENAS: Ronas Klainas vaidina kritiškai svarbų Ebolos politikos koordinavimo vaidmenį su CDC dėl techninio jo aspekto, tačiau tam reikalingas visas vyriausybės atsakas. Labai naudinga buvo turėti visą darbo dieną baltuosiuose rūmuose, kad žmonės atsidurtų tame pačiame puslapyje, judėtų greičiau, atsakytų į Kongreso klausimus dėl nepaprastosios padėties finansavimo prašymo, bendrautų su Didžiosios Britanijos vyriausybe. Aš noriu baigti atsakyti į jūsų pirmąjį klausimą apie modelių pasikeitimą, nes tai, kad daugelyje sričių pastebėjome eksponentinį sumažėjimą, dar nereiškia, kad nugulsime į nulį nepakartoję pastangų. Kuo mažiau atvejų, tuo daugiau pastangų turime skirti kiekvienai bylai, kad rastume kiekvieną perdavimo grandinę. Pažvelgus į tai, ką padarė Nigerijos personalas ar CDC palaikymas, kad vienas pacientas nesukeltų daugiau nei 19 kitų atvejų Lagoso ir Port Harcourt'ų salose Nigerijoje, tai pareikalavo didelių pastangų.

BARBAROS REYNOLDS: Ačiū. Prašau kito klausimo.

VEIKĖJAS: Kitas klausimas yra Tony Pugh iš „McClatchy Newspapers“.

TONY PUGH: Ačiū. Tikėjausi, kad galėtum šiek tiek papasakoti apie situaciją Amerikoje, atsižvelgiant į tai, kiek keliautojų iš Vakarų Afrikos yra stebimi dėl galimo Ebolos susirgimo visoje šalyje? Ar turite apie tai skaičių?

TOMAS FRIEDENAS: Mes matome, kad kiekvieną dieną ateina 70–100 žmonių. Jie stebimi 21 dieną. Aš dabar esu vienas iš jų. Aš ir dar apie 1700 kitų žmonių. Skaičius keičiasi bet kurią dieną. Nuo to laiko, kai mes pradėjome procesą, stebėjome daugiau nei 5000 žmonių, kuriems buvo taikoma ta sistema. Kiekvienas iš jų gauna priežiūros rinkinį, patikrina ir praneša apie „Ebola“, kuriame yra termometras ir su kuriuo susisiekiama, nes sekmadienio popietę į mane kreipėsi vietinis sveikatos departamentas, paklausdamas, kokia mano temperatūra, liepia man daryti, jei karščiuoju ar sergu. kiti simptomai ir įsitikinimas, kad buvau susijęs su medicinine priežiūra. Tai padaryta visoje šalyje. Stebėjome visus tuos žmones, kurie atvyko į šalį, ir nustatėme 11 asmenų, kurie buvo nukreipti medicininiam įvertinimui. Nė vienas iš jų neturėjo Ebolos. Dar svarbiau, kad visas 21 dienas visi iš tų žmonių žino, kam skambinti, ką daryti, jei suserga. Mes matėme nemažai žmonių, kaip tikimės, sergančių ligomis. Daug maliarijos. Labai daug gripo. Tokiais atvejais jie naudojasi jiems suteikta informacija, kad paskambintų į sveikatos skyrių, kad būtų saugiai vežami į ligoninę, kuri yra pasirengusi juos prižiūrėti. Mes dirbome su visos šalies ligoninėmis, kad sustiprintume jų galimybes įvertinti ir prireikus gydyti pacientą, sergantį Ebola. Visoje šalyje sukūrėme reagavimo į laboratorijas tinklus, kad galėtume greitai atlikti ebolos testus ir išmokėme dešimtis tūkstančių sveikatos priežiūros darbuotojų, kaip tai padaryti saugiai.

BARBAROS REYNOLDS: Ačiū. Prašau kito klausimo.

VEIKĖJAS: Kitas klausimas yra Lena Sun su „The Washington Post“.

LENA SAULĖ: Sveiki, dr Frieden, sveiki sugrįžę. Aš galvojau, ar galėtum suteikti tam tikrą laiko tarpą šiam kitam CDC personalo etapui, kad šie atvejai būtų nulis. Ar jūs dažniausiai dirbate Liberijoje ar ketinate perkelti daugiau išteklių į Siera Leonę ir atsižvelgdami į tai, kiek daug pastangų reikalauja šios pastangos, ar turite apytikslį skaičių, kiek daugiau žmonių jūs turite dislokuoti, ar ketinate skirti? dirbti su kitais sveikatos priežiūros specialistais? Ar matome, kad tai įvyks kitų metų pabaigoje? Koks yra laikotarpis?

TOMAS FRIEDENAS: Aš neturiu krištolo rutulio. Aš žinau, kad kuo greičiau tai padarysime, tuo greičiau tai baigsis. CDC darbuotojai jau beveik dislokuoti visose trijose šalyse. Siera Leonėje turime ir turėjome daugiau darbuotojų nei Liberijoje, nes ten buvo didesnis poreikis. Mane ypač skatina Afrikos Sąjunga. Jie išsiuntė dešimtis apmokytų lauko epidemiologų, o mes dabar bendradarbiaujame su Afrikos Sąjunga ir kiekvienos iš trijų šalių priimančiomis vyriausybėmis, kad integruotume juos į atsaką. Kontaktų sekimo gerinimas bus labai svarbus ir kitame etape, kuo greičiau galėsime atlikti tokius veiksmus kaip RITE strategija, tuo daugiau sulauksime sėkmės. Mes taip pat tikrai kovojame su miesto Ebolos kontrolės tema. Kaip jūs elgiatės su Ebola, kai gyvenate labai atskirtimi arba mobilumu? Vienas iš dalykų, kuriuos sakau, kad Liberijoje buvo labai nerimaujama, buvo šeima, kuri manė, kad gydymo centrai už Monrovijos ribų yra saugesni už gydymo centrus Monrovijos viduje. Taigi, susirgę, jie įsėdo į taksi ir šešias valandas važiavo automobiliu į Ebolos gydymo skyrių. Tai reiškė, kad taksi vairuotojas, tranzitu su jais susidūrę žmonės, buvo potencialiai paveikti ir apsunkino kontaktų sekimą. Kalbėjausi su vienu iš CDC darbuotojų, dirbusių perdavimo grandyje tarp Monrovijos ir šios atokios kaimo vietovės, kuris pasiliko, išvyko, kuris vyko kur ir, deja, tą dieną, kai aš ten buvau, su asmenimis, kurie susirgo Monrovijoje nuvyko į šią svetainę, nes tikėjo, kad ten bus geriau gydomi ir potencialiai rizikuoja kitais. Taigi tai bus ilga, sunki kova. Aš tikiuosi, kad matysime nuolatinę pažangą. Dabar jie turi gerą impulsą. Ir iššūkis yra nenusileisti, nesibaiminti ir iš tikrųjų padvigubinti pastangas ir intensyvumą kiekvienu atveju. Viena iš sričių, kurioje mes dirbsime, yra informacijos apie kontaktus rinkimas. Tai reikia padaryti kaskart, kai kas nors liečia vaizdiškai, o ne pažodžiui, su pacientu ir jo šeima, įskaitant jų priėmimą į gydymo skyrių ir kiekvieną dieną gydymo skyriuje arba, jei kas nors mirė, šeimą. Taigi tai darau iš tikrųjų - ligų detektyvai, kurie yra kontaktai, kur jie yra, kaip aš įgaunu jų pasitikėjimą. Kaip įsitikinti, kad jei karščiuoja, jie nedelsdami pasiskelbia? Tai yra pagrindinis būdas sustabdyti Ebolą.

LENA SUN: Aš turiu tolesnius veiksmus. Taigi, aš visa tai suprantu, bet ar tai reiškia, kad jūs ketinate skirti daugiau CDC išteklių toms pastangoms, ar ne?

TOMAS FRIEDENAS: Bus daug daugiau CDC išteklių, nes turime nemažą finansavimą iš to, kad Kongresas patvirtina nepaprastosios padėties finansavimo prašymo administracijos prašymą. Kalbant apie darbuotojų skaičių, tai padarysime naudodamiesi daugybe skirtingų mechanizmų. Visose trijose šalyse įsteigsime šalies biurus. Mes samdysime ne tik žmones iš Atlantos, bet ir iš viso pasaulio bei vietinius darbuotojus kiekvienoje iš trijų šalių. Mes taip pat sudarysime sutartis su organizacijomis partnerėmis ir labai glaudžiai bendradarbiausime su Pasaulio sveikatos organizacija ir Afrikos Sąjunga, kad sukurtume veiksmingus avarinių operacijų centrus ir reagavimo veiksmus. Ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir provincijose, prefektūrose, rajonuose ir apskrityse. Jau dabar turime CDC darbuotojus maždaug 20 labiausiai nukentėjusių vietinių vietovių.

BARBAROS REYNOLDS: Gerai. Ačiū. Prašau kito klausimo.

VEIKĖJAS: Kitas klausimas yra Dano Childso iš „ABC News“.

DAN CHILDS: Labai ačiū, kad priėmėte mano klausimą. Žinote, rugsėjo mėnesį iš PSO išgirdome, kad, jų manymu, šios epidemijos kontrolė užtruks nuo šešių iki devynių mėnesių. Remiantis tuo, ką matote, ir remiantis padaryta pažanga, yra tas skaičius, kuris vis dar galioja, ir po to turiu dar vieną atsakymo klausimą.

TOMAS FRIEDENAS: Mes niekada ne projektavome, koks gali būti laiko grafikas. Aš pakartosiu, kad kuo greičiau išplėsime paslaugas, tuo greičiau jos pasibaigs. Ji neveikė nuspėjamai. Mes žinome, kad jei Ebola pateks į miestą, matysite eksponentinį augimą ir daugybę atvejų. Man rūpi Konakris, Gvinėjos kapitula. Aš nenuspėsiu apie ateitį, tik pasakysiu, kad žinome, kad kuo greičiau ir efektyviau reaguosime, tuo greičiau galėsime ją sustabdyti.

DAN CHILDS: Ačiū. Tolesnis klausimas, kurį turiu, yra tai, kad praeityje girdėjome prognozių, kad jei 7 iš 10 atvejų būtų galima išskirti ir gydyti 70 procentų atvejų, tai reikštų, kad būtų galima gauti kontrolę iš esmės. ir toliau tai plisti toliau. Kaip pasitikite savimi, remdamiesi tuo, ką matėte, kad mes pasiekiame tą 70 procentų skaičių, taip pat netrūksta ir kitų atvejų, kurie gali būti tose vietose, kurios galbūt nėra apžiūrimos arba nebūtinai turi gydymo centrus netoliese.

TOMAS FRIEDENAS: CDC modelis numatė, kad pasiekę maždaug 70 procentų tašką, mes galime ne tik nutraukti eksponentinį augimą, bet ir paskatinti eksponentinį nuosmukį atvejų atvejais ir mes tai matėme bendruomenėje po bendruomenės. Tai pirmasis etapas. Kitas etapas daugeliu aspektų yra sunkesnis. Kiekvieną atvejį galima atsekti, norint nutraukti kiekvieną perdavimo grandinę, taip pat ir labai mobiliose miesto vietose. Tai bus sudėtinga. Mes manome, kad yra praleistų atvejų. Mes žinome, jei yra atvejis, kuris kyla, ir mes nežinojome, iš kur jis atsirado, yra dar vienas atvejis, apie kurį mes nežinojome. Monrovijos mieste yra problema, kuri, tikimės, bus išspręsta nedelsiant, jei ji nebus išspręsta per dvi dienas nuo tada, kai aš išvykau, tai yra naujų kapinių atidarymas žmonėms, kurie mirė nuo Ebolos, kad jie galėtų būti palaidoti, o ne kremuotas. Daugelyje bendruomenių egzistuoja didelis visuomenės pasipriešinimas ir tiesiog nepriimtinas kremavimas. Aš tikiu, kad tik penktadienį, aš tikiu, su gydytoju, kurio nuostabus gydytojas Liberietis pagal gimimą gyveno JAV ir grįžo padėti kovoti su Ebola. Jis kalbėjo apie skubos jausmo svarbą. Jis papasakojo, kaip kremavimas daugeliui Liberijos žmonių reiškė protėvių dvasios praradimą ir kaip slapti palaidojimai prasidėdavo nuo 2:00 iki 6:00 ryto, kad žmonės neturėtų savo artimųjų, kurie galbūt mirti nuo Ebolos, praeiti kremavimą. Tai turi sustoti. Jūs turite daryti tai, ko nori žmonės. Privalote reaguoti į bendruomenės poreikius ir, atidarę naują laidojimo centrą ar kapines Liberijoje, jie turėtų sugebėti žengti ten link. Aš turėjau sudaryti tai sutartį, mane labai paskatino pamatyti, ką veikia laidojimo komandos. CDC darbuotojai ėjo kartu su jais pamatyti ir aš buvau laidojimo liudininkas iš tolo. Palaidojimo komandos važiuoja į šeimas, o Siera Leonė tolygiai pasiskirsto tarp musulmonų ir krikščionių. Jie turi ministrą, kuris pasakys maldas. Jie klausia šeimos, ar jie turi tam tikrus drabužius, kurių jie nori, kad miręs asmuo būtų apsirengęs. Jie pasipuošia asmeniu drabužiais ir leidžia šeimai stebėti, ką jie daro. Jie leidžia šeimai atvykti su jais į kapines, kur jie pagarbiai meldžiasi ir laidojami kūnas. Tai labai jautrus požiūris, susijęs su realybe, kad kažkas baisiai mirė. Jei laidojimo procesas turi būti pagarbus, kad žmonės neslėptų kūnų, susidarys daugiau ligų grupių.

BARBAROS REYNOLDS: Ačiū. Prašau kito klausimo.

OPERATORIUS: Kitas Matthew Stuckerio iš CNN klausimas.

MATTHEWS STUCKERIS: Ačiū, kad atsakėte į mano klausimą. Turiu du klausimus. Aš žinau, kad sakėte, kad neturite krištolo rutulio, bet kada numatote pamatyti Vakarų Afriką, kurioje nėra Ebolos, ar manote, kad nuolat gesite mažus gaisrus. Sakėte, kad jaudinatės dėl Konakrio. Taip pat įdomu, ar turite informacijos apie gydytojo Martino priežiūrą Vakarų Afrikoje. Negirdėjome, nemanau, kad kas nors iš mūsų būtų girdėjęs apie tai, kokią globą jis gavo būdamas ten.

TOMAS FRIEDENAS: Aš galiu pasakyti tik tiek, kad aš vis dar tikiuosi, kad pasieksime nulį, tačiau aš vis dar tikiu, kad kelias bus ilgas ir sunkus. Džiugina tai, kad nuvykę į vietą, kurioje greitai plinta Ebola, per mėnesį ar du galime tą klasterį baigti. Tačiau problema yra ta, kad visame pasaulyje yra klasteriai ir visą laiką atsiranda naujų. Taigi, kol kiekviena iš trijų šalių nepateko į paskutinį klasterį, paskutinį atvejį, mes rizikuojame. Aš negaliu nuspėti ir atvirai manau, kad niekas negali nuspėti, kada tai bus. Tačiau mes žinome, kad priemonės, kurios sustabdo Ebolą, vis dažniau naudojamos ir organizuojant priemones, ir išvežant į bet kurią vietą, nesvarbu, ar tai miesto, lūšnos, ar atoki kaimo bendruomenė miško plote, bus būtina sustabdyti protrūkį.

BARBAROS REYNOLDS: Ačiū, kitas klausimas, prašau.

VEIKĖJAS: Kitas klausimas yra iš Roberto Loweso su „Medscape Medical News“.

ROBERTAS LOWESAS: Dėkojame, kad paskambinote dr. Frieden. Įdomu, ar sutinkate su tais, kurie sako, kad privataus sveikatos priežiūros sektoriaus atsakas už CDC ribų buvo silpnas ar silpnas tam tikra prasme, kad kelionių apribojimai ir ligoninių politika atbaidė savanorius, slaugytojus ir gydytojus vykti į Vakarus Afrika pacientams gydyti. Ar sutiktumėte su jais, kad jų reakcija iš privataus sveikatos priežiūros sektoriaus yra silpna dėl iš esmės atgrasančios politikos, kai kurių valstybių nustatytų kelionių apribojimų, taip pat dėl ligoninių sistemų, kurios atgraso jų darbuotojus vykti ten?

TOMAS FRIEDENAS: Na, aš susitikau su daugeliu sveikatos apsaugos darbuotojų iš JAV, kurie dirba labai įkvepiantį darbą. Tiesą sakant, aš susitikau su jaunuoju gydytojo padėjėju, kuris yra CDC darbuotojo, gyvenančio Pietų Afrikoje, sutuoktinis ir dirba Ebolos laikymo centre Siera Leonėje, Freetown mieste. Ji dirba tokį siaubingą darbą. Apie savo kūrybą ji rašė tinklaraštyje labai judančiame aprašyme. Manau, kad matėme realų Amerikos sveikatos priežiūros darbuotojų palaikymą. Aš manau, kad dauguma JAV valstijų laikosi CDC nurodymų ir priima žmones atgal ir užtikrina, kad susirgus, būtų greitai ir saugiai prižiūrimi. Štai ko mes ketinome, kai nustatėme savo judėjimo ir stebėjimo gaires, ir štai kas vyksta. Visoje šalyje yra sveikatos priežiūros darbuotojų, visuomenės sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie kreipiasi į sugrįžusius keliautojus, teikia jiems palaikymą ir informaciją bei juos stebi, taigi, jei susirgs, jais bus tinkamai pasirūpinta. Aišku, dirbti šalyje, sergant Ebolos epidemija, yra iššūkis. Aš suprantu, kodėl daugelis žmonių dėl savo asmeninės sveikatos ar savo įsipareigojimo darbe ir namuose to negali padaryti. Bet mane įkvepia ne tik CDC personalo, bet ir visuomenės sveikatos tarnybos žmonių, aptarnaujančių Monrovijos medicinos skyrių, žmonių skaičius, žmonių iš organizacijų, tokių kaip sveikatos partneriai, daugybė, daugelis kitų. Neturėčiau to įvardinti, nes daugelis kitų dirba, dirba vietoje, daro didžiulį skirtumą.

ROBERTAS LOWESAS: Vis dėlto kaip bus ligoninių sistemose, kuriose yra ir akademinės medicinos centrai, atgrasę savo žmones nuo perėjimo ?

TOMAS FRIEDENAS: Aš nieko nemačiau apie sveikatos centrus, atgrasančius žmones nuo perėjimo. Vienas iš dalykų, kurie kartais iškyla, jei kas nors dirba su Ebolos pacientais ir grįžta tą 21 dienos laikotarpį, ligoninė gali pasirinkti, kad jie dirbtų nuotoliniu būdu arba dirbtų srityje, kurioje nėra tiesioginės paciento priežiūros, jei jie būtų buvę. susirgti. Nežinojau apie šios šalies sveikatos priežiūros įstaigą, atgrasančią apsiversti.

BARBAROS REYNOLDS: Ačiū, kitas klausimas, prašau.

VEIKĖJAS: Kitas yra Alexandra Zavis iš LA laikų.

ALEXANDRA ZAVIS: Ačiū. Šis protrūkis parodė iššūkius, susijusius su strategijos, kuri anksčiau veikė gana gerai, kūrimu. Man buvo įdomu, ar jūs dabar jaučiate žmones, išteklius, sistemas, kurių jums reikia, kad tai padarytumėte, ar matote, kad reikia naujų priemonių, pavyzdžiui, vakcinos, kad iš tikrųjų pacientams tai būtų priskirta iki nulio?

TOMAS FRIEDENAS: Taigi, kalbant apie esamą padėtį, buvo padaryta daug, bet tai vis dar vyksta. Mums reikia daugiau prancūzakalbių Gvinėjoje. Mes pasamdysime žmones ilgesniam laikui ten gyventi. Ne tik norėdamas baigti šią epidemiją, bet ir įsitikinti, kad šiose šalyse neturime kitos. Kalbant apie naujas priemones, aš suskirstyčiau tris sritis, kuriose dirbame kartu su NIH ir kitomis HHS dalimis, gynybos departamentu ir kitomis, o svarbiausia - priimančiomis vyriausybėmis ir šalimis. Naujajai diagnostikai yra keletas priemonių, kurios, mūsų manymu, galėtų būti prieinamos per artimiausius kelis mėnesius, kurios galėtų būti labai naudingos, o aš visų pirma turiu omenyje priežiūros diagnostikos tašką. Šiuo metu turime darbuotojų, kurie į žygį žengė aštuonių valandų keliones, pirmiausia, pravažiuodami džipą per kelią, paskui pėsčiomis kelias valandas, tada eidami kelione baidarėmis per krokodilų užkrėstą vietą, kad patektų į bendruomenę, nežinodami, ar kai jie pateks į vietą, imsis kraujo mėginių ir turės pakeisti visą grandinę, kad daiktai būtų grąžinti į laboratoriją. Mes laboratorijomis pervežėme sraigtasparniu Siera Leonėje į savo CDC laboratoriją. Diagnostikos srityje mes stengiamės, tačiau priežiūros diagnostikos punktas būtų labai naudingas. Akušeriui būtų naudinga, jei moteris kraujavo. Tai labai, labai didelis iššūkis kiekvienoje iš šių šalių. Gal tai nėštumo komplikacija, gal tai Ebola. Dėl to mirė daug moterų. Priežiūros diagnostinis tyrimas yra tai, ko mes tikimės. Antra, įvertinami skirtingi gydymo būdai, kurie buvo išbandyti Ebolos gydymui, kai jie taps prieinami. Vykdydami griežtus mokslinius tyrimus, norėdami žinoti, ar jie veikia, ar jie gelbsti gyvybes? Tai turėjo įvykti labai greitai. Vakcinų bandymo metu CDC pirmauja vadinamojo adaptacinio modelio Siera Leonėje metu, kad galėtume paskiepyti kelis tūkstančius sveikatos priežiūros darbuotojų, jei ir kada turime vakciną, kuri yra perspektyvi, saugi ir atrodo emocinga nuo pirmojo etapo tyrimo. Mes tikimės, kad tai prasidės maždaug per artimiausią mėnesį Siera Leonėje, kad galėtume sužinoti, ar vakcina veikia. Manau, kad turėdami naujų priemonių, ypač skiepų, turime aršiai tikėtis, kad jie veiks. Turime skubiai stengtis išsiaiškinti, ar jie veikia, bet negalime tikėtis, kad jie dirbs. Mes galime sustabdyti Ebolą savo dabartinėmis priemonėmis. Mes turime padaryti viską, ką galime.

BARBAROS REYNOLDS: Ačiū, kitas klausimas, prašau.

VEIKĖJAS : Kitas klausimas yra Lisa Schnirring su CIDRAP News.

LISA SCHNIRRING: Sveiki, dr Frieden. Ačiū už tikrai įdomius įspūdžius iš jūsų paskutinės kelionės. Man įdomu, ar nuo tada, kai lankėtės visose trijose šalyse, situacijos ir sveikatos sistemos kiekvienoje šalyje yra skirtingos, jei sugebėjote pasakyti, kas Liberijoje padėjo pakeisti situaciją ir ar yra kokių pamokų, kurios to galima pasimokyti iš kitų šalių. Ačiū labai.

TOMAS FRIEDENAS: Ačiū. Manau, kiekviena šalis turi svarbių pamokų kitoms. Tarp trijų yra svarbių bendradarbiavimo ir mokymosi sričių. RITE strategija „Greitas ebolos išskyrimas ir gydymas“, siekiant rasti lankytinus punktus, greitai įsikišti ir juos sustabdyti, buvo labai efektyviai įgyvendinta Liberijoje ir turi būti įgyvendinta kitose dviejose šalyse. Laidojimo grupių, kurias jau minėjau Siera Leonėje, jautrumas turi būti padidintas visose trijose šalyse. Gvinėja susidūrė su infekcijų kontrolės iššūkiais ir pradėjo įdarbinti infekcijų prevencijos specialistus visuose sunkiai naudojamose sveikatos priežiūros įstaigose ir pradėjo aprūpinti juos medžiagomis, mokymais ir priežiūros įranga. Tai vis dar vykdomas darbas, tačiau labai reikalingas visose trijose šalyse visose srityse. Kitas klausimas yra koordinavimas. JAV vyriausybė, USAID, kartu su PSO, Liberijoje, sugebėjo būti tikrai veiksmingas koordinavimo mechanizmas. Aš sakyčiau, kad tai vis dar yra dar nebaigtas darbas kitose dviejose šalyse.

BARBAROS REYNOLDS: Ačiū, kitas klausimas, prašau.

VEIKĖJAS: Kitas klausimas yra Marilyn Marchione iš „Associated Press“.

MARILYN MARCHIONE: Sveiki, daktare Frieden. Jau anksti minėjote apie nusiraminimą ir pasitenkinimo iššūkius, o sveikatos priežiūros darbuotojas atpalaiduoja. Jūs paminėjote kai kuriuos dalykus, kurie skamba nervingai, pavyzdžiui, kartais nenaudoti apsaugos priemonių. Ar tu buvai to liudininkas? Ar manote, kad yra plataus masto prasmė, kad mums tai buvo geriausia ir turime tai dabar?

TOMAS FRIEDENAS: Kalbėjausi su Gvinėjos slaugytoja, kuri dirbo didžiausioje ligoninėje, ligoninėje, kurioje paskutinį kartą buvau. Ji slaugė pacientę, kurios buvo klausiama, ar jūs buvote Ebolos užkrėstoje šalyje, ar buvote kitoje šalyje. Jis buvo atvykęs iš Siera Leonės ir pasakė „ne“. Tuomet slaugytoja pradėjo švirkšti paciento veną be pirštinių, gaudavo Ebolą ir išgyveno. Dabar ji susiduria su stigma namuose ir darbe. Tačiau tai, kad po šešių mėnesių epidemijos ji vis dar pradėjo intraveninę liniją be pirštinių, iš dalies atspindi tai, kad sveikatos apsaugos darbuotojai nemano, kad turės pirštines, jei naudos dabartinį rinkinį. Vis dar yra trūkumų. Iš dalies tai iššūkis, su kuriuo susiduriame ir šioje šalyje, pavyzdžiui, priversti gydytojus ir slaugytojus reguliariai plauti rankas sveikatos priežiūros sistemoje. Sukurti ir vykdyti geros kokybės infekcijų kontrolės praktiką nėra lengva. Tai bus svarbu, kad sveikatos priežiūros įstaigose nebeturėtume grupių.

BARBAROS REYNOLDS: Ačiū. Prašau kito klausimo.

VEIKĖJAS: Kitas Denise'o Grady klausimas iš „The New York Times“.

DENISE GRADY: Labai ačiū. Dr Frieden, jūs minėjote, kad Connaught ligoninėje matėte keletą nerimą keliančių dalykų. Ar galėtum dar kartą tai paaiškinti ir pasakyti, kas ten vyko?

TOMAS FRIEDENAS: Connaught ligoninė dėl šios ligos neteko daugybės sveikatos priežiūros darbuotojų. Dabar jie pasistatė savotišką palapinę už savo pagrindinio įėjimo. Kai įėjau, toje palapinėje buvo didelis skausmo žmogus, kuris buvo tiesiog perkeltas į ten esantį laikymo centrą Ebolos pacientams. Jie turi 16 lovų laikymo centrą. Tai yra centras, kuriame dirbo amerikiečių gydytojo padėjėjas, kurį jau minėjau anksčiau. Nuo liepos mėn. Tas laikymo centras buvo nepertraukiamas. Daugelis laikymo centro pacientų mirė nuo Ebolos. Mirus, juos pakeičia kažkas iš laikymo centro. Manau, kad šią savaitę pirmą kartą šis laikymo centras neturėtų būti pilnas, nes ten labai daug lovų. Tačiau pati ligoninė vis dar kovoja su siaubinga epidemija. Jie vis dar beveik uždaryti. Pacientai neįeina, palatos tuščios. Daugelis jų gydytojų bijo ten dirbti. Palatos tuščios. Mūsų šalies vadovas dr. Oliveris Morganas, kuris yra ten, man pakomentavo, kad mes kiekvieną kartą lankėmės ligoninėje Siera Leonėje, jis ten buvo jau šešias savaites ir dar du mėnesius. Kiekvieną kartą Ebolos ligonis buvo ekstremalus, kai jis eidavo arba tiesiog mirdavo prie ligoninės įėjimo. Padėtis Frytaune buvo siaubinga. Tai labai primena tai, kas nutiko Monrovijoje prieš aštuonias savaites. Vienas skirtumas yra tas, kad Frytaune jie sukūrė laidojimo komandas. Daugelio, daugybės kūnų siaubas Monrovijos gatvėse yra ne tiek Fronto miestelio realybė, kiek siaubas, kai miesto zonoje kilo epidemija. Neįtikėtinai intensyviai stengiamasi atidaryti naujas izoliacinio gydymo lovas. Aš susitikau su keliomis grupėmis, kurios tai padarė. „MSF Switzerland“atidarė intelektualiai sukurtą ebolos gydymą, leidžiantį darbuotojams ir pacientams susisiekti daugiau nerizikuojant Plexiglas koridoriais. Jie tai atidarė per mažiau nei tris savaites nuo pradžios iki pabaigos. Žmonės iš tiesų pasistūmėjo linkėdami suteikti geresnę priežiūrą ir palaikymą. Akivaizdu, kad ligoninės, bendrosios sveikatos priežiūros sistemos vis dar kovoja.

BARBAROS REYNOLDS: Ačiū. Džulje, turime laiko dar vienam klausimui.

DARBUOTOJAS : Donna Young iš „Scripp News“, jūsų eilutė atvira.

DONNA YOUNG: Labai ačiū. Sveiki sugrįžę į JAV, Dr. Frieden. Mano klausimas, jūs paminėjote teismo procesą, kuriam CDC vadovauja Siera Leonėje, ir jūs sakėte, kad maždaug mėnuo yra tada, kai planuojate pradėti. Ar galėtumėte paaiškinti, ar tai prasidės sausio ar vasario mėnesiais? Ar pasikeitė laikas ir ar į šį bandymą bus įtraukta ir GSK, ir NAAID vakcina, ir naujoji „Merck“vakcina. Dvi vakcinos arba tik viena vakcina. Jei tai tik viena, kuri vakcina. Labai ačiū.

TOMAS FRIEDENAS: Ačiū, mes baigėme rengti, koks bus dizainas, ir laukiame pirmojo etapo bandymų rezultatų. Tikimės pradėti sausio mėnesį. Tai ir yra tikslas. Tačiau norint tai padaryti, yra daug iššūkių. Komanda dirba visą parą, kad tai įvyktų, ir tikimės, kad tai įvyks sausio mėnesį, tačiau tam tikra dalis priklauso ir nuo to, ką rodo pirmojo etapo bandymai. Prieš uždarydamas norėčiau tik paaiškinti vieną dalyką ir pareikšti vieną esmę. Kai kuriuos žmones supainiojo viena vertus, tuščių lovų, kita vertus, lovų nebuvimas. Ir tai yra dvi skirtingos sistemos. Freetown mieste iki praėjusios savaitės nebuvo pakankamai izoliacijos ir gydymo lovų. Mes manome, kad į tai buvo atkreiptas dėmesys per pastarąsias kelias dienas, ir turėtų būti palankioje situacijoje. Tačiau bendrojoje sveikatos priežiūros sistemoje ne Ebola, o bendrosios ligoninės vis dar kelia didelę baimę sveikatos priežiūros darbuotojams ir pacientams, todėl į gydytojus kreipiasi mažiau pacientų. Tai nereiškia, kad žmonės neserga. Daugelis bendruomenės žmonių turi viską, nuo chirurginių ligų iki maliarijos, nes negauna reikiamos priežiūros dėl Ebolos. Taigi Ebolos daroma žala sveikatos srityje yra labai didelė. Apibendrinant mano kelionės praėjusią savaitę ir rugpjūčio bei rugsėjo keliones, yra skirtumų pasaulis. Mačiau dalykų, kurie buvo įkvepiantys ir blaivūs. Įkvėpimas dėl įgyto impulso ir tikros pažangos leidžia man tikėtis, kad pasieksime nulį. Ir blaivus, nes išlieku realistas, koks bus ilgas ir sunkus kelias. Kiek pacientų susirgo Ebola, o komandos komandos negalėjo atsekti, iš kur ji atsirado. Daugybė transmisijos grandinių, kurios šiuo metu nėra nutrūktgalviškos. Kol nenutraukėme kiekvienos transmisijos grandinės, mes nepasieksime nulio. Čia yra ne tik skirtumų pasaulis, bet ir pasaulis, dirbantis kartu, kad pakeistume situaciją su CDC, JAV vyriausybe, kiekvienos šalies nacionaline vyriausybe ir tiesiogine prasme šimtais partnerių iš vidaus ir viso pasaulio. ilgą, sunkų kelią kartu ir sustabdyk Ebolą. Labai ačiū visiems. Geriausio jums visiems švenčių sezono ir Naujųjų metų.

BARBAROS REYNOLDS: Ačiū. Tai užbaigia šiandienos trumpą pranešimą. Mūsų svetainėje bus paskelbtas nuorašas. Jei žiniasklaida turi tolesnių klausimų, jie gali mus susisiekti numeriu 404-639-3286. Ačiū.

VEIKĖJAS: Tai užbaigia šiandienos konferenciją. Šiuo metu atjunkite.